APIE MANE
Mano vardas Monika.
Intensyviai ir tirštai išgyvenusi savo pirmojo gimdymo patirtį, po kelerių metų – 2020 metais baigiau Dulų asociacijos rengtus mokymus ir tapau kvalifikuota gimdymo dula. Patyrusi, kiek lengvumo motinystėje teikia žindymas, savanoriškai teikti pagalbą mamoms patiriančioms žindymo sunkumus pradėjau dar 2017 metais La Leche lyga Lietuva organizacijoje, o sukaupusi pakankamą patirties ir žinių bagažą 2022 metų vasarą išsilaikiau žindymo konsultantės sertifikatą ir įgijau Certified Lactation Councelor statusą (CLC).
Atidžiai ir jautriai atliepdama lydėsiu Tave ir tavo šeimą kelyje į Motinystę. Kad ir Tau sparnai užaugtų. Nuo pirmos minties apie vaikelį, planuojant, jau besilaukiant ir sirpstant, vaikeliui gimstant, pirmaisiais metais su juo pažindinantis. Laikas, kai tampi mama, tėčiu savo vaikui – nuo pirmos minutės ypatingas. Tai tikrų tikriausia dovana, didžiulė atsakomybė ir išbandymas. Tam ruošiamės tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek namų aplinką pritaikant. Romantiškai skambančiame kelyje į motinystę gali ištikti ir ne visai romantiški dalykai kaip buitis, žindymas, emocinis chaosas, nepažinti kūno pokyčiai, nekontroliuojami fiziologiniai procesai. o mažas vaikelis sprendimų reikalauja čia ir dabar, o ne „kai sugalvosiu ką daryti“. Pagalvoti ir paieškoti būdų, kaip tame būti iš anksto – labai vertingas indėlis į bendrą šeimos ramybę.
Mielai pasidalinsiu savo sukauptomis žiniomis, praktikomis, kaip pažinti savo vaisingumą, kaip susidraugauti su savo baimėmis ir nerimais apie pastojimą, gimdymą ir laiką po jo, kaip skausmą malšinti, kaip pasiekti gilaus atsipalaidavimo būseną, įsiklausyti ir pajausti savo kūną ir savojo „aš“ visame virsme nepamesti. Patarsiu, kaip namus paruošti naujo žmogaus atėjimui, kad būtų saugu ir patogu ne tik vaikeliui, bet ir tėvams. Papasakosiu apie gražius ritualus, kurie padeda įprasminti laukimą, gimdymą, tapsmą Mama. Jei bus įdomu, papasakosiu ir kokių tvarių ir draugiškų aplinkai pasirinkimų vaikų auginime yra – pradedant žindymu, natūraliosios kūdikių higienos principais, ergonomiško vaikų nešiojimo priemonėmis ir būdais, sąmoningumu ir saugaus prieraišumo formavimu paremtomis vaikų auklėjimo teorijomis.
KVALIFIKACIJA
- Nuo 2022 – Sertifikuota laktacijos specialistė (Childbirth international suteiktas CLC sertifikatas)
- Nuo 2021 Krizinio nėštumo centras (Savanorė dula, laktacijos specialistė)
- Nuo 2020 Gimdymo dula (Dulų asociacijos suteiktas kvalifikacijos pažymėjimas 2020, taip pat Dulų asociacijos Valdybos narė 2019-2022)
- Nuo 2017 Žindymo vadovė organizacijoje La Leche League Lietuva, Akreditacija, 2020
MANO GIMTIES ISTORIJOS
Besilaukdama pirmą kartą buvau be galo laiminga. Svajojau apie tobulą, lengvą gimdymą dalyvaujant vyrui ir palaikančiai nusiteikusiam ligoninės personalui. Lankėme keletą kursų tėvams, perskaitėme keletą knygų. Sušmėžuodavo skaitiniuose žodelis “dula”, “gimties sesuo”, bet, atrodė, “kam jos reikia?” – viskas paprasta bus – su vyru, vonia, masažu ir šypsena. Visas sunkias gimdymų istorijas leidau pro ausis, nes buvau šimtu procentų tikra – “Man tai jau tikrai taip nebus”. Dukryte džiaugėmės, kaip aštuntuoju pasaulio stebuklu, o apie sunkią gimdymo patirtį man pačiai sunku ramiai kalbėti buvo daugiau nei metus.
Besilaukdama antrą kartą buvau be galo laiminga. Tik tą kart svajojau, “kad tik nebūtų, taip, kaip anąkart…”. Labai norėjau, kad gimdymas šį kartą būtų apie mane ir vaikelį. Kad sprendimus priimčiau sąmoningai ir ramiai pati, o ne išsigandusi ar “užklupta silpnumo akimirką”. Todėl ruošiausi planui A, B, C… Ž ir situacijoms, “o jeigu… “. Perskaičiau dar daugiau knygų apie nėštumą, gimdymo fiziologiją, daugybę mokslinių straipsnių apie medicininę gimdymo priežiūrą, intervencijų privalumus, trūkumus ir alternatyvas jiems, lankiau paskaitas vaikelio besilaukiantiems tėvams ir medicinos profesionalams, įvairias meditacijas ir kūno praktikas – jogą, watsu. Ėmiau lankytis terapiniuose užsiėmimuose, nėščiųjų ratuose, dulų rengiamuose kursuose ir susitikimuose. Susiradau širdžiai artimas dulas. Susipažinau su akušerėmis, aplankiau gimdymo stacionarus bandydama juos “prisijaukinti”, kad taptų pažįstami, savi – tarsi namai.
Gydytojos, pas kurią lankiausi visą nėštumą, nuo pirmo vizito klausinėjau, ką galėčiau nuveikti, kad vaikelio gimimas būtų kuo sklandesnis. Stengiausi, kad ir ji man taptų kuo labiau pažįstama, sava, kad visiškai pasitikėti galėčiau. Taip pat, kad ir ji žinotų mano motyvus ir dalykus, kurie man labai svarbūs vaikelio gimime, kad atėjus laikui nebereikėtų dėl jų “kovoti”. Gražų ir išsamų gimdymo planą pasiruošiau su svarbiausiais dalykais, lyg priminimą labiau sau, vyrui ir dulai, nei gydytojams. Tada, kai galiausiai visus nerimus išnerimavau ir paleidau, visoms baimėms pažiūrėjau bent į vieną akį, patyriau nuoširdų moteriškųjų ratų ir dulų rūpestį ir palaikymą ir atsidaviau į mylinčias vyro rankas – greitai ir lengvai pasaulį ir savo namus išvydo sūnus. Apie gimdymo patirtį galėčiau kalbėti neužsičiaupdama, kaip buvo gerai.
Trečiojo vaikelio besilaukdama nėriau į patyrimus stačia galva. Ritualai, apsikabinimai, masažai, pokalbiai su dula, tiksliau – visu būriu jų, su gydytoja pakrizenimai, kaip čia viskas bus. Jei ne keistas pandeminis žmonijos išėjimas iš proto – sakyčiau, visiška ramybė, tobulas nėštumas ir gimdymas. Šįkart, kaip ir svajojau – į vandenį.
Nesakysiu, kad gimdymai buvo be skausmo. Skaudėjo kaip reikiant. Turėjau galimybę patirti gimtį, kai mano pojūčius vertino pagal aparatų rodmenis, kai motyvaciją kėlė nepagrįstais gąsdinimais. Turėjau galimybę patirti ir tai, ką reiškia gimdyti, kai šalia yra moterys, kurios tiki gimties stebuklu – kai apkabina, kai ramina, kai surėmus kaktą padeda kvėpavimo nepamesti, kai priima su visais “nu kodėėėėėėėėl …” ir “nebegaliu daugiau…”. Jų buvimas, žodžiai ir prisilietimai kažkaip tų jėgų ir tikėjimo įkvepė gerokai daugiau. Prisiminimus apie gimdymus saugau kaip visiškų savo super galių patyrimą – stiprų, galingą, užtikrintą ir net kažkuo raganišką. Ir labai norisi tuo dalintis.
APIE MONIJO
“Monai” – senas lietuviškas žodis reiškiantis mintis, burtus, kerėjimus ir pramanus. “Monyti” – sinonimas žodžiams galvoti, manyti. Šie žodžiai taikliausiai įvardija mano veiklų mistiškumą. Namų židinio kurstymas, gimdymas ir žindymas, motinystės temos yra senos kaip pasaulis ir niekada nepraranda aktualumo. Keista tik, kad modernėjant pasauliui jos tebelikusios savotiškam užriby. Apipintos mitais, įsivaizdavimais ir net burtais. Tarsi tai, apie ką visi žino, bet niekas garsiai nekalba. Tarsi stebuklas, tačiau tuo pat metu ir kažkas gėdingo.
Mano tikslas – kviesti į autentiškumo paieškas, demistifikuoti moteriškumo ir motiniškumo temas, dalintis savo patirtimi ir žiniomis tam, kad moters gyvenimas tokiais jautriais gyvenimo tarpsniais kaip nėštumas, gimdymas ir vaikų auginimas būtų išpildantis, kad tarp kraštutinumų “geriausia” ir “blogiausia” atsirastų vietos ir tam buvimui tiesiog pakankama, kad požiūris į moters kūną ir jo cikliškumą taptų pagarbesnis.
Mano sukurtas ženklas, piešinys į bendrą visumą apjungia namus, buitį, žindymą, gimdymą, moteriškas formas, apglėbiančias mamos rankas, tekėjimą, meilę, balansą ir ryšį. Daug visko dar galima įžvelgti, ir tikiu, kad kiekvienas pamatys tai, ko labiausiai norisi.