Mano žindymo istorija prasidėjo prieš gerus penkerius metus, kai buvau didvyriškai nusiteikusi maitinti pati, nors man ligoninėje sakė, kad nepavyks, nes mat paspaudus spenelį pienas nebėgo upeliais.  Aš, žinoma, ryžtingai nusispjoviau į viską, kas sakoma, ir bandžiau pati. Su visų bobučių, draugių ir mamų patarimais. Na.. tai spėkit ar kas gavosi… Deja, bet nieko nesigavo. Po dviejų savaičių nuo gimimo svoris tragiškai buvo nukritęs, kad teko primaitinti, bet vis tiek tris mėnesius nenuleidau rankų ir bandžiau bet vėl gi deja. Tuo metu galvojau, kad padariau viską ką galėjau. 

Dabar susilaukiau antrojo vaikelio, kadangi turėjau liūdną pirmąją patirtį rankų nenuleidau vis vien nusiteikus maitinti pati buvau gal jau ne tiek didvyriškai, nes kai su pirmajai dukrytei taip svoris krito, tai žinoma išsigandau, kad scenarijus nepasikartotų ligoninėje vėl gi į mane liūdnai žiūrėjo, bet šį kartą bent padrąsinančiai numykdavo na gal dar užsikurs. Tai ir visaip mėginau. Bet nelabai kas ten pavyko man. Tai galvojau šįkart tiek „nesikankinsiu” bet širdis plyšo vien pagalvojus, kad neteksiu to man brangaus ryšio, kurio netekus man tiesiog kaupias ašaros akyse. Bet vėl gi nusprendžiu taip greit nepasiduoti ir mano kelyje labai netikėtai atsirado Monika, dabar gailiuosi tik vieno, kad jos nesusiradau anksčiau, nes gal būt viskas būtų kitaip su tokiu palaikymu ir rūpesčių ir jos pasidalintom žiniom, bet deja dabar yra kaip yra. Fabrikėlis mano aukso upeliais neprisipildė, bet tą lašą kurį turiu duosiu tol kol turėsiu.

Visoms mamoms, kurios sako, kad maitinti pačiai skauda, nepatogu (Nepatogu gali būti tik tada, kai vaikai į kaimyną panašūs!) ar dar milijoną priežasčių susigalvoja, galiu pasakyti tik tai, kad maitinti pačiai yra daug patogiau nei su savim tampytis termosus buteliukus, mišinukus – vien tašė kokio dydžio turi būti, o dar jei kažką pamiršti, tai susigadini dieną, apsisuki ir kaip kulka mauni namo. Vien finansiškai kaip tai yra brangu, viską jei paskaičiavus.. Mišinuko kaina, jei, tarkim, vaikui bet koks mišinys netinka ir nori geresnės kokybės. kiek vargo, kol randi tinkamą ir kiek streso! Vien mišinuką rinktis nėra išeitis. O jei skauda, nepatogu ar dar kažkas – žinokit, kad tai yra labai laikina ir paskui taip greit pasimiršta. O jei atrodo, kad tiesiog nieko nepavyks ir pieno neturiu pasikonsultuokit su Monika – ji tikrai patars ką galima padaryti. Geriau išmėginti visus variantus ir paskui niekuo nesigailėti, nei graužti save visą likusį gyvenimą, kad gal kažką galėjau padaryti, o nepadariau.